Kukuonėlė – tai mažybinė forma nuo žodžio kukuotė (kuoduota galva, paprastai kalbant apie paukščius).
Naudojama švelniai juokingu ar šypseną keliančiu kontekste, dažniausiai apibūdinti mažą, mielą ar iškilusį kuoduką.
Pavyzdžiai:
1. Viščiuko kukuonėlė dar drėgna.
2. Kokią gražią kukuonėlę turi tas balandis!
3. Vaikiško skrybėlėlė su pomponu primena paukščio kukuonėlę.
Trumpai:
Tai mielas, mažas kuodukas (dažniausiai paukščiui), vartojamas švelniam ar juokingam apibūdinimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.