kukẽlis. kūkẽlis.
1. plaktukas, kūjelis: Nenusimušk rankos su kukeliù. Paduok kukẽlį viniai įkalt. Geru kukeliu bematant dalgę išplaktai. Dalgę ėmė tinti, kūkeliu nagus sau apgurino. Kad duosiu tau kūkeliu į kaktą, tai tep nekalbėsi!
2. vąšelis, kabliukas: Lydeka nutvėrė meškerės kukẽlį. Tūkstančiai kūkelių, keliolika žuberklų ir gausi žvejų tinklų atsarga leis pakeliui gaudyti žuvį. | Mamytė mezgė ilgais kauliniais virbalais su kūkeliu gale gražią raudoną antklodę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.