kukelis

kukẽlis. kūkẽlis.

1. plaktukas, kūjelis: Nenusimušk rankos su kukeliù. Paduok kukẽlį viniai įkalt. Geru kukeliu bematant dalgę išplaktai. Dalgę ėmė tinti, kūkeliu nagus sau apgurino. Kad duosiu tau kūkeliu į kaktą, tai tep nekalbėsi!

2. vąšelis, kabliukas: Lydeka nutvėrė meškerės kukẽlį. Tūkstančiai kūkelių, keliolika žuberklų ir gausi žvejų tinklų atsarga leis pakeliui gaudyti žuvį. | Mamytė mezgė ilgais kauliniais virbalais su kūkeliu gale gražią raudoną antklodę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kukelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x