Kūjakotis – tai žodis, reiškia piktą, niurzgų, verkšlentą žmogų (dažniausiai vaiką). Kilęs iš žodžių kūjis (pyktis) ir koti (kalti, kapsėti).
Pavyzdžiai:
1. Nustok verkti, nedidelis kūjakoti!
2. Kaip išaugo iš kūjakotio ramus paauglys!
3. Senelis juokaudavo, kad motina pati būdavo didžiausia kūjakotė.
Sinonimai: niurzga, amperė, verkšlenta, barzdukius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.