Kūgiavietė – tai istorinis terminas, reiškiantis kaimo bendruomenės susirinkimo vietą arba kaimo susirinkimą patį. Dažniausiai susijęs su baudžiavos laikais Lietuvoje.
Pagrindinė reikšmė:
Vieta arba susirinkimas, kur kaimo bendruomenė (kūgis) sprendė savo reikalus – paskirstydavo darbus, nagrinėjo nesutarimus, priimdavo sprendimus dėl bendrųjų reikalų.
Pavyzdžiai:
1. Kaimiečiai susirinko kūgiavietėje aptarti artėjančias žirgų pirkimo išlaidas.
2. Kūgiavietė dažnai būdavo prie įžymaus ąžuolo ar kaimo kryžkelėje.
3. Baudžiavos laikais kūgiavietė buvo svarbi savivaldos forma.
Trumpai: Tai kaimo savivaldos ir bendruomeniškumo išraiška iki XX a. pradžios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.