kucius

.
kùcius (kutz, kuz).

1. lazda, pagalys, vėzdas: Iš uosio išsipjoviau storą kùcių. Nusilaužęs nuo medžio storą kucių kaip rėšiu striukiui per galvą! Be kùciaus šuns neatsiginsi. Žmogus, kùcių pasigriebęs, pradės tą kirmėlę muštie. Taip visi tuojaus su kùciais bėgo į krūvą. Pasiimkim kuciùs ir eime vyt vilką. Tai gausi su tuo kùcium į sprandą. Tu čia kokį nors kucių (kuolą) įkalk. Įmušė tą kucių giliai į žemę.

2. ritmuša, geinys. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kucius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x