šaud|yti, šaudo, šaudė
1. džn. šauti 1: Šaudyti į taikinį. Iš patrankų šaudyti sngr.: Girdėti vakaruose šaudantis.
2. išduoti pyškantį garsą: Botagu šaudyti Kamščiai šaudo. Nuo saulės lubinai šaudo.
3. kauti šoviniais: Antis,
žvėris šaudyti
4. smarkiai lakstyti, skraidyti: Kregždės šaudo pažemiais. Rykliai šaudė (nardė) aplink mūsų valtį.
5. tverti per vieną kartelę: Daržą kartimis šaudyti
6. kaišioti į krosnį: Motina darė kepalus ir šaudė į
krosnį.
7. šaudyklę stumdyti audžiant: Viena ranka šaudo (šaudyklę), kita muša (muštuvu). šaudymas: šaudymas iš lanko. šaudytojas, šaudytoja dkt. Žiūrėk: [šauti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.