Kubilalankis – tai žargoninis terminas, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralizuojantį pamokslą, dažnai vartojamas šnekamojoje lietuvių kalboje. Kilęs iš žodžių derinio: kubilas (galva) + lankyti (čia – „užimti“).
Pavyzdžiai:
1. „Vėl gavai kubilalankį iš mokytojo dėl neatliktos namų darbų.“
(Gavai ilgą pamokslą/moralę.)
2. „Susirinkime direktorė įsuko kubilalankį apie drausmę.“
(Pradėjo ilgą, nuobodžią kalbą.)
3. „Nebesakyk man to kubilalankio – žinau, kad klydau.“
(Nebe moralizuok.)
Trumpiau tariant: tai ilgas pamokslas/moralė, dažnai su neigiamu atspalviu (įkyrus, nereikalingas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.