.
kryžiáukos.
1. sukryžiuoti, suramstyti pastoliai (statyboje): Per upę matyti naujai statomo tilto kryžiaukos. Pirmiau kluonus statydavo iš medžių, o dabar tik kryžiaukos medžio, o prie jų prikaltos lentos.
2. vieta miške, kur susikerta linijos (spindžiai), sudarydamos lyg kryžkelę: Ties kryžiáukom vidurys girios.
3. tokia gyvulių liga: Jei teliukas serga kryžiaukomis, tai reikia tris sykius per lanką perkišti ir tas lankas sulaužyti, atžagaria ranka numesti – teliukas sugis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.