Krukščiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylus, nerangus ėjimą (dažniausiai su šniokščiuojančiais batais arba slampinėjant).
Pagrindinės reikšmės:
1. Lėtas, nerangus ėjimas su triukšmu (pvz., šlapiuose batuose).
2. Nevikrus, sunkus judėjimas (apie žmogų ar gyvūną).
Pavyzdžiai:
1. Senis krukščiojo purvu keliu.
2. Arklys krukščiojo per balą.
3. Krukščiojai lauke kaip lokys! (metaforiškai apie nerangų žmogų).
Sinonimai: slampinėjimas, šlepsiėjimas, drimbsėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.