kriókla. krioklà.
1. kas nuolat verkia, krioklys, verksnys: Tas mūsų vaikas didelis kriókla – krioka ir krioka. Ar nenustosi tu, kriókla, zaunijęs! Tujau ir išsižios, esi baisus kriókla! Jau, kaip matyt, tas vaikas tikras krioklà, visumet nusižlembęs. Užkišk tam kriõklai gerklę su pyragu. Tas vaikas toks kriokla, kad par dienas dantų neuždaro.
2. kas labai šaukia, rėkia: Pasakoja, kad kitą kartą esą girdėję krióklą Širvės miške.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.