krikščionėjimas

Krikščionėjimas – tai istorinis procesas, kai tam tikra tauta, regionas ar socialinė grupė priima krikščionybę kaip pagrindinę religiją.

Pagrindinės reikšmės:
1. Masinis perėjimas prie krikščionybės.
2. Krikščionių tikėjimo sklaida ir įsitvirtinimas.
3. Kultūrinis pokytis, susijęs su religijos priėmimu.

Pavyzdžiai:
- Lietuvos krikščionėjimas – prasidėjęs po 1387 m., kai LDK valdovas Jogaila priėmė krikštą ir pradėjo švietimo misijas.
- Germanų genčių krikščionėjimas – vykęs V–X a., pvz., frankų karalius Chlodvigas I priėmė krikštą ~498 m.
- Kijevo Rusios krikščionėjimas – 988 m. kunigaikštis Vladimiras priėmė krikštą ir paskelbė stačiatikybę valstybine religija.

Trumpai: Tai istorinis visuomenės perėjimas prie krikščionybės, lydimas kultūrinių, politinių ir socialinių pokyčių.

Įrašas
Paaiškinimas	Krikščionėjimas – tai istorinis procesas, kai tam tikra tauta, regionas ar socialinė grupė priima krikščionybę kaip pagrindinę religiją. Pagrindinės reikšmės: 1. Masinis perėjimas prie krikščionybės. 2. Krikščionių tikėjimo sklaida ir įsitvirtinimas. 3. Kultūrinis pokytis, susijęs su religijos priėmimu. Pavyzdžiai: - Lietuvos krikščionėjimas – prasidėjęs po 1387 m., kai LDK valdovas Jogaila priėmė krikštą ir pradėjo švietimo misijas. - Germanų genčių krikščionėjimas – vykęs V–X a., pvz., frankų karalius Chlodvigas I priėmė krikštą ~498 m. - Kijevo Rusios krikščionėjimas – 988 m. kunigaikštis Vladimiras priėmė krikštą ir paskelbė stačiatikybę valstybine religija. Trumpai: Tai istorinis visuomenės perėjimas prie krikščionybės, lydimas kultūrinių, politinių ir socialinių pokyčių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.