kriaušūlà. kriaušū́la.
1. kas vis barasi, kitą graužte graužia, bambeklis, apkalbėtojas: Teverna yra juokdarys, o kriaušūla – įkyrus bambeklis. Būtų ne štuka tenai ir apsiženyt, kad ne taip baisus kriaušū́la tas jos tėvas būtų. Ko tu to kriaušūlos klausai: ans iš juodo į baltą paverta. | Kriaušū́los kriaušūloja žmogų už akių.
2. kas gudriai, sąmoningai kalba: Senis Malakutas buvo didelis kriaušū́la (kaimo filosofas, kritikas) . Tas kriaušū́la par daug išmano.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.