.
kráuklai. krauklaĩ.
1. kaulai, griaučiai, skeletas: Tokiuose daiktuose užeinama žmonių krauklų (griaučių). Bekasdami duobę, krauklus rado. Kad mėsą nuėda, tik krauklaĩ bešmėkšo.
2. pagrindinės dalys: Malūno krauklai jau pastatyti, liko lentoms apipėryti. Budinko vieni krauklaĩ bebrankso. Vė [ja] s taip sudraskė daržinę, kad anos vieni krauklai teliko. Be šiaudų stogas – vieni kráuklai. Automobilis taip sudegė, kad vieni kráuklai beliko.
3. venterio lankainiai.
4. krauklas 2: Sujungti dveji kráuklai linam minti.
5. sušalę kelyje grumstai, gruodas: Dabar su brika sunku važiuoti – vieni krauklaĩ.
6. pasistatę, pasikabinę ledai: Ledai pasikorę bus krauklaĩ. Neparvažiuosi upelį, kur krauklaĩ (ledai pasikorę) stovi.
7. linų ar kanapių stambieji spaliai prie šaknų. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.