Krantarvaišva – tai lietuviškas žodis, reiškiantis krantą skalaujantį bangų putojimą arba putojimą prie kranto.
Jis sudarytas iš dviejų dalių: krantas + arvaišva (šaknis arv-, susijusi su veiksmažodžiu arti – „rausti, drumsti, putoti“).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Pabūk prie jūros ir pamatyk, kaip gražiai šviečia saulė krantarvaišvoje.
2. Audros metu krantarvaišva kėlėsi aukštai ant uolų.
Trumpai: Tai poetiškas arba literatūrinis terminas, apibūdinantis bangų putą prie kranto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.