kránta. krantà.
1. krantas: Kránta – upės, griovio krantas. Upės kránta nugriuvo per potvynį. Veiviržo. vietoms krantos yra dideliai stačios. Balta gulbelė jūrės krantelėj, ta yr balta nenuprausta. Ingloniškas akrūtas prie jūros krantos apsistojo. Rambynas … ant Nemuno upės krantos tarp Ragainės bei Tilžės. Daug upių per krantas išlipusios.
2. briauna, kraštas; karnizas: Kiekvienas aštrus kraštas vadinasi kránta. Šėpai krántas gražias padirbk. Alvės kránto [je] užsisprengusi korka neleida ištraukti. Ant pat krántos padėjau. Nesėdėk ant pačia kranta, nukrisi. Pakėlė akis į dangų ir pamatė ant kranta bažnyčios besėdinčiu du velniuku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.