kraipinimas

Kraipinimas – tai kalbos priemonė, kuria sąmoningai pažeidžiamos kalbos normos (žodžių darybos, linksniavimo, kirčiavimo ar sakinių sudarymo taisyklės) siekiant stilistinio, humoristinio ar vaizdingumo efekto.

Pavyzdžiai:
1. Žodžių daryboje:
„Aš jau seniai nebe vaikinas, o seninas“ (vietoj „senis“).
2. Linksniavime:
„Man patinka tavo akįs“ (vietoj „akis“).
3. Kirčiavime:
„Čia yra mano nuosava nuomonė“ (kirčio perkėlimas).
4. Sakinių struktūroje:
„Einu aš miškan, grybaut, ir staiga – grybas!“ (laužyta sintaksė).

Tikslas: Pabrėžti emociją, sukurti humorą, parodiją ar individualų kalbos stilių (pvz., poezijoje, reklamoje, šnekamojoje kalboje).

Įrašas
Paaiškinimas	Kraipinimas – tai kalbos priemonė, kuria sąmoningai pažeidžiamos kalbos normos (žodžių darybos, linksniavimo, kirčiavimo ar sakinių sudarymo taisyklės) siekiant stilistinio, humoristinio ar vaizdingumo efekto. Pavyzdžiai: 1. Žodžių daryboje: „Aš jau seniai nebe vaikinas, o seninas“ (vietoj „senis“). 2. Linksniavime: „Man patinka tavo akįs“ (vietoj „akis“). 3. Kirčiavime: „Čia yra mano nuosava nuomonė“ (kirčio perkėlimas). 4. Sakinių struktūroje: „Einu aš miškan, grybaut, ir staiga – grybas!“ (laužyta sintaksė). Tikslas: Pabrėžti emociją, sukurti humorą, parodiją ar individualų kalbos stilių (pvz., poezijoje, reklamoje, šnekamojoje kalboje).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.