„Kraiguliotis“ yra lietuviškas žodis, reiškiantis labai stiprų, ūkanotą lietų (kartais su perkūnija), dažniausiai trumpalaikį, bet intensyvų.
Pavyzdžiai:
1. Užtruko tik dešimt minučių, bet kraiguliotis iki kaulų sušlapino.
2. Vasaros kraiguliotis greit praėjo, palikdamas šviežią kvapą.
3. Toks kraiguliotis prasidėjo, kad gatvėse vanduo upeliais tekėjo.
Trumpai: Stiprus trumpas liūtis, dažnai vasarinis, su ūkana ir griaustiniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.