kopuliacija

Kopuliacija – tai veiksmažodis (dažniausiai būti arba tapti), kuris jungia subjektą su predikato dalimi (pvz., papildiniu arba predikatine dalimi), bet pats savaime turi mažai arba visai neturi semantinės reikšmės. Jo pagrindinė funkcija – gramatinė (išreikšti laiką, asį, skaičių, nuostatą).

Pavyzdžiai:
1. Ji yra daktarė. („yra“ – kopuliacija, jungia subjektą „ji“ su papildiniu „daktarė“)
2. Oras tapo šaltu. („tapo“ – kopuliacija, nurodo būsenos pokytį)
3. Jis atrodė pavargęs. („atrodė“ – kopuliacija, perteikia įspūdį)
4. Vaikai buvo linksmi. („buvo“ – kopuliacija, nurodo būseną praeityje)

Kopuliacijos dažnai naudojamos su būdvardžiais, daiktavardžiais arba įvardžiais, kad sudarytų nominalųjį predikatą.

• Tarptautiniai žodžiai: kopuliacija

Įrašas
Paaiškinimas	Kopuliacija – tai veiksmažodis (dažniausiai būti arba tapti), kuris jungia subjektą su predikato dalimi (pvz., papildiniu arba predikatine dalimi), bet pats savaime turi mažai arba visai neturi semantinės reikšmės. Jo pagrindinė funkcija – gramatinė (išreikšti laiką, asį, skaičių, nuostatą). Pavyzdžiai: 1. Ji yra daktarė. („yra“ – kopuliacija, jungia subjektą „ji“ su papildiniu „daktarė“) 2. Oras tapo šaltu. („tapo“ – kopuliacija, nurodo būsenos pokytį) 3. Jis atrodė pavargęs. („atrodė“ – kopuliacija, perteikia įspūdį) 4. Vaikai buvo linksmi. („buvo“ – kopuliacija, nurodo būseną praeityje) Kopuliacijos dažnai naudojamos su būdvardžiais, daiktavardžiais arba įvardžiais, kad sudarytų nominalųjį predikatą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.