.
koliẽkas, -à (kaleka, kaleki). raišas; neįgalus: Tas žmogus visai koliekas. Ką jis gali dirbti, koliekas žmogus. Sako, kad šis jūs arklys koliekas. Aš ubagėlis koliẽkas, einu per lauką kaip čviekas. Iš koliẽko žmogaus juoktis nevalna. Kai pirksi karvę, žiūrėk, kad nebūtų koliekà. Jį visai padarė kolieką: nulaužė koją. Neįkišk kojos į maniežą, paliksi koliekas ant viso amžiaus. Po karo beveik visi koliekì liko: vienas rankos neteko, kitas akių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.