Koblutas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kietą, nedidelį daiktą (dažniausiai apvalų arba netaisyklingos formos), pvz., akmenuką, šakelę, gumbą, žaislą. Vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač kalbant apie vaikiškus daiktus ar smulkias detales.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai rinko jūros pakrantėje įvairius koblutus (griovėlius, kriaukles).
2. Siuvėja suskaičiavo visas sagas – dar vienas koblutas liko ant stalo.
3. Kišenėje turėjau keletą koblutų: guma, monetė ir nedidelis raktas.
Trumpai: tai smulkus, tvirtas daiktas, dažnai asocijuojamas su vaikų žaidimais ar smulkmenomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.