knybyti

"Knybyti" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis niūrūs, paniuręs, niūri būti/rodytis (apie žmogų, veidą, nuotaiką). Artimas „niūkti“, „niūriuoti“.

Pavyzdžiai:
1. Senajame sakinyje: „Ką tu taip knybi, lyg mirtį matei?“ (ko taip niūrus?)
2. Šiuolaikinis variantas: „Visą dieną knybėjo, nieko nekalbėjo.“
3. Apibūdinant veidą: „Jo veidas knybėjo nuo rytų ligi vakaro.“

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	"Knybyti" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis niūrūs, paniuręs, niūri būti/rodytis (apie žmogų, veidą, nuotaiką). Artimas „niūkti“, „niūriuoti“. Pavyzdžiai: 1. Senajame sakinyje: „Ką tu taip knybi, lyg mirtį matei?“ (ko taip niūrus?) 2. Šiuolaikinis variantas: „Visą dieną knybėjo, nieko nekalbėjo.“ 3. Apibūdinant veidą: „Jo veidas knybėjo nuo rytų ligi vakaro.“ Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.