Kniūbavimas – tai veiksmas, kai kas nors kniūba, t. y. susiraukia, rodo nepasitenkinimą, pyktą ar panieką veidu (dažniausiai apatinė lūpa iškišama į priekį, antakiai susiraukia).
Pavyzdžiai:
1. Vaikas pradėjo kniūbavimą, kai atėmė žaislą.
2. Ji į viską žiūrėjo su nuolatinu kniūbavimu.
3. Nustok kniūbauti, niekas tau nieko blogo nepadarė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.