knežinimas

Knežinimas – tai istorinis terminas, reiškiantis valdymą, valdžią arba viešpatavimą, dažniausiai susijusį su kunigaikščio (knegas) statusu arba jo valdoma teritorija (pvz., kunigaikštystė).
Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. княжение 'kunigaikštavimas').

Pagrindinės reikšmės:
1. Kunigaikščio valdymo laikotarpis – laikas, per kurį tam tikras kunigaikštis valdė.
2. Kunigaikščio valdžia / valdymas – pati valdžios institucija ar veikla.
3. Kunigaikštystė – teritorija, kurią valdo kunigaikštis (retesnė reikšmė).

Pavyzdžiai:
- Vytauto Didžiojo knežinimas – laikotarpis, kai Vytautas valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (1392–1430).
- Knežinimas dažnai buvo perduodamas paveldėjimo principu.
- Tyrinėti XIV a. knežinimą Lietuvoje.

Sinonimai: kunigaikštavimas, valdymas, valdžia.
Vartojimas: dažniausias istoriniuose tekstuose, susijęs su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ar kitomis slaviškų kraštų valstybėmis.

Įrašas
Paaiškinimas	Knežinimas – tai istorinis terminas, reiškiantis valdymą, valdžią arba viešpatavimą, dažniausiai susijusį su kunigaikščio (knegas) statusu arba jo valdoma teritorija (pvz., kunigaikštystė). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. княжение 'kunigaikštavimas'). Pagrindinės reikšmės: 1. Kunigaikščio valdymo laikotarpis – laikas, per kurį tam tikras kunigaikštis valdė. 2. Kunigaikščio valdžia / valdymas – pati valdžios institucija ar veikla. 3. Kunigaikštystė – teritorija, kurią valdo kunigaikštis (retesnė reikšmė). Pavyzdžiai: - Vytauto Didžiojo knežinimas – laikotarpis, kai Vytautas valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (1392–1430). - Knežinimas dažnai buvo perduodamas paveldėjimo principu. - Tyrinėti XIV a. knežinimą Lietuvoje. Sinonimai: kunigaikštavimas, valdymas, valdžia. Vartojimas: dažniausias istoriniuose tekstuose, susijęs su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ar kitomis slaviškų kraštų valstybėmis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.