Kneždėti – tai veiksmažodis, reiškiantis tyliai, nesuprantamai kalbėti, murmėti, niūniuoti, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą, pyktą ar nerimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis kneždėjo sau po ūsais, girdėti buvo tik „m-m-m“.
2. Vaikai kneždėjo kampe, bijodami atsakyti mokytojai.
3. Jis visą kelią kneždėjo dėl vėlavimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.