Kneždėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis minkštų, purių medžiagų (pvz., duonos, pyrago, žemės) traškimą, trūkčiojimą arba purinimą rankomis.
Pavyzdžiai:
1. Kulinarijoje: „Kepėja kneždėjo tešlą, kol ji tapo lygi.“
2. Darže: „Vaikas kneždėjo purų smėlį delnuose.“
3. Perkeltine prasme: „Kneždėti popierių į kamuolį“ (gniužtinėti).
Trumpai: Tai minkštų daiktų traškimas, gniužtinėjimas ar purinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.