Kneižiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis valdymą kunigaikščio (kneigo) statusu arba viešpatavimą, valdžią.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis buvo ilgas kneižiojimas.“
2. Perkeltine prasme (viešpatavimas): „Jis visuomenėje įsitvirtino kaip neginčijamas lyderis – jo kneižiojimas truko dešimtmetį.“
3. Ironiškai: „Savo ofise jis visiškai įsitvirtino – prasidėjo tikras jo kneižiojimas.“
Trumpai: Tai valdymas kunigaikščio (arba dominavimo) forma, vartojama ir apibūdinant istorinę valdžią, ir metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.