„Kneibti“ yra lietuvių kalbos žodis, reiškia „skinti, traukti, draskyti“, dažniausiai vartojant apie plaukus, vilną, pūkus ar panašius daiktus. Tai veiksmas, kai kas nors ištraukiama tvirtai, staigiai ar net šiurkščiai.
Pavyzdžiai:
1. Plaukų traukimas:
„Nepykęs vaikas ėmė kneibti sesers plaukus.“
2. Vilnos / pūkų skynimas:
„Senelė kneibė iš patalų išpūtas pūkus.“
3. Perkeltine prasme (erzinimas, gluminimas):
„Nustok kneibti tą virvę – ji jau plyšta!“
„Jis vis kneibia mane dėl tų klaidų.“ (šnek. prasmė – erzina, įkyriai primena).
Pastaba: Žodis dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse, knyginiuose tekstuose retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.