knė́bščioti, -ioja, -iojo.
1. mušinėti, užkabinėti, pešioti, erzinti: Ka ans tave knė́bščio [ja],
pasitrauk šalimais. Neknė́bščiok to vaiko, jug matai, ka anam netinka. Vaikai knėbščiojas, bet dar geruoju.
2. be noro, po truputį valgyti: Knė́bščiojo knė́bščiojo, o visas verėnas dubenė [je] paliko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.