knėbščioti

Knėbščioti – lietuvių kalbos žodis, reiškiantis knibždėti, knarkti, šnabždėti arba tyliai, nesuprantamai šnekėti (dažnai apie neaiškų kalbėjimą, murmėjimą).

Pavyzdžiai:
1. Senis knėbščiojo sau po barzda, nieko nesuprantant.
2. Kambario kampe knėbščiojo susirinkę mokiniai.
3. Ką ten knėbščioji? – Sakyk aiškiai!

Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (pvz., apie neaiškų, slaptą pokalbį).

Įrašas
Paaiškinimas	Knėbščioti – lietuvių kalbos žodis, reiškiantis knibždėti, knarkti, šnabždėti arba tyliai, nesuprantamai šnekėti (dažnai apie neaiškų kalbėjimą, murmėjimą). Pavyzdžiai: 1. Senis knėbščiojo sau po barzda, nieko nesuprantant. 2. Kambario kampe knėbščiojo susirinkę mokiniai. 3. Ką ten knėbščioji? – Sakyk aiškiai! Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (pvz., apie neaiškų, slaptą pokalbį).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.