Klyklė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gerklę arba tracheją (kvėpavimo taką).
Pavyzdžiai:
1. Tiesiąja prasme:
„Piktas šuo ėmė griebti jam už klyklės.“
„Jautis turi storą klyklę.“
2. Perkeltine prasme (kaip jausmų ar balso simbolis):
„Ašarų klyklė suspaudė gerklę.“
„Džiaugsmas užgulė klyklę.“
Pastaba: Šis žodis dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje, liaudies sakmėse ar poetiniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas atitikmuo „gerklė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.