klupdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. klupinėti 1: Jie vijo vienas kitą klupdinėdami. Po sunkia priespaudos ranka vaitojo ir klupdinėjo vargdieniai. Tu, Dieve, iš tolo matei mane klupdinėjant slidumoj. Arklys klupdinėja su keturiomis kojomis, o žmogus su dviem dar veikiaus parklumpa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.