Klubundavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, neaiškų, vangų kalbėjimą, plepėjimą be tikslio ar prasmės. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant kalbančiojo nuobodumą ar neįtikinamumą.
Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba – kai kalbėtojas vengia tiesioginių atsakymų, slepiasi už tuščių frazių.
Vėl prasidėjo tas klubundavimas apie "ateities vizijas", bet konkrečių veiksmų nepasakė.
2. Mokslinė paskaita – kai dėstytojas pernelyg abstrakčiai ir painiai aiškina temą.
Per paskaitą tik klubundavimo klausėm – nieko nesupratau.
3. Darbų vadovo nurodymai – kai instrukcijos per daug sudėtingos ar nekonkrečios.
Vietoj aiškių nurodymų – vienas klubundavimas.
Sinonimai: plepėjimas, tuščiai žodžiai, kalbų kratinys, nesąmonės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.