Kliunkis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis telefono numerį (dažniausiai mobiliojo).
Pavyzdžiai:
- „Pažiūrėk, ar turi jo kliunkį.“
- „Atsiųsk man savo kliunkį.“
- „Pamiršau užsirašyti jos kliunkį.“
Kilmė: Greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargono „ключ“ (raktas) arba „клин“ (pleištas), tačiau lietuvių kalboje įsitvirtino kaip šnekamosios kalbos, ypač jaunimo, variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.