Kliujoti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis silpnai, netvarkingai ar neįgūdžiai mušti, daužyti, trenkti (dažniausiai apie smūgius ranka ar netinkamu daiktu).
Pavyzdžiai:
1. Nepyk, tik kliujoju po stalčiumi – gal rasiu raktą.
2. Vaikai kliujojo duris kamuoliu, kol sugedo.
3. Jis kliujojo į priešininką, bet smūgiai buvo silpni.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.