kliugėti

Kliugėti – silpnai, neaiškiai šnekėti, murmėti (dažnai apie vaikus, senus žmones ar iš baimės/susijaudinimo).

Pavyzdžiai:
1. Kūdikis kliugėjo lopšylyje, kol užmigo.
2. Senelis kliugėjo sau po nosimi, skaitydamas laikraštį.
3. Iš baimės kliugėjo, kai pamatė šešėlį.

Sinonimai: murmenti, kuždeti, niūniuoti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kliugeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kliugėti – silpnai, neaiškiai šnekėti, murmėti (dažnai apie vaikus, senus žmones ar iš baimės/susijaudinimo). Pavyzdžiai: 1. Kūdikis kliugėjo lopšylyje, kol užmigo. 2. Senelis kliugėjo sau po nosimi, skaitydamas laikraštį. 3. Iš baimės kliugėjo, kai pamatė šešėlį. Sinonimai: murmenti, kuždeti, niūniuoti.