kliova

Kliova – tai žodžių junginys, kuris nukrypsta nuo gramatinių ar stilistinių normų, bet vartojamas kalboje dėl įpratimo, tradicijos ar kalbos ekonomijos. Tai ne klaida, o sutapusi, dažnai naudojama forma.

Pavyzdžiai:
- Vietoj dešimt metų – „dešimt metų“ (pagal normas turėtų būti dešimties metų).
- Vietoj aš norėčiau – „aš norčiau“ (sutrumpinta šnekamojoje kalboje).
- Vietoj turi būti – „tur būt“ (supaprastinta garsų jungtis).

Esmė: Kliova atsiranda dėl natūralios kalbos raidos, ypač šnekamojoje kalboje, ir nėra laikoma klaida, jei ji įprasta ir suprantama.

Įrašas
Paaiškinimas	Kliova – tai žodžių junginys, kuris nukrypsta nuo gramatinių ar stilistinių normų, bet vartojamas kalboje dėl įpratimo, tradicijos ar kalbos ekonomijos. Tai ne klaida, o sutapusi, dažnai naudojama forma. Pavyzdžiai: - Vietoj dešimt metų – „dešimt metų“ (pagal normas turėtų būti dešimties metų). - Vietoj aš norėčiau – „aš norčiau“ (sutrumpinta šnekamojoje kalboje). - Vietoj turi būti – „tur būt“ (supaprastinta garsų jungtis). Esmė: Kliova atsiranda dėl natūralios kalbos raidos, ypač šnekamojoje kalboje, ir nėra laikoma klaida, jei ji įprasta ir suprantama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.