klingė

.
klìngė (Klinke, Klinge). kliñgė.

1. senoviška durų rankena: Jau nusitvėrė klingės ir norėjo atidaryti pirkaitės duris. Rankos šlapios, tai net pritraukė an klingę. Pamyk klìngę, ir atsidarys durys. Turbūt neuždarei už klìngės, ir atsidarė [durys]. Pamyk klingės liežuvėlį, ir atsidarys durys.

2. senoviškos durų rankenos už kablio užsikabinamoji dalis, užmeteklis: Paspausk klemką, pakelk kliñgę.

3. skląstis, sklendė, sukutis: Duris uždarius, su klìnge užsuk, užklingiuok. Užkišk duris už klìngės (užklingiuok, užsklęsk) .

4. įtaisas, neduodantis susisukti grandinei, sukynė: Nunešk pas kalvį lenciūgą, tegu padaro kliñgę.

5. grandinė, dedama nusikaltėliui ant kaklo; . klingis
4.

6. kalėjimas, areštinė, daboklė: Tankiausiai sodina už tai į klingę. Petrą uždarė dviem dienom į kliñgę už muštynes.

7. bėda, sunki padėtis: Jam dabar bus klingė. Ot Lipnickui klingė užėjo: karvė pastipo, arklys koją išsilaužė, o jis pats susirgo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klinge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv