.
klìngė (Klinke, Klinge). kliñgė.
1. senoviška durų rankena: Jau nusitvėrė klingės ir norėjo atidaryti pirkaitės duris. Rankos šlapios, tai net pritraukė an klingę. Pamyk klìngę, ir atsidarys durys. Turbūt neuždarei už klìngės, ir atsidarė [durys]. Pamyk klingės liežuvėlį, ir atsidarys durys.
2. senoviškos durų rankenos už kablio užsikabinamoji dalis, užmeteklis: Paspausk klemką, pakelk kliñgę.
3. skląstis, sklendė, sukutis: Duris uždarius, su klìnge užsuk, užklingiuok. Užkišk duris už klìngės (užklingiuok, užsklęsk) .
4. įtaisas, neduodantis susisukti grandinei, sukynė: Nunešk pas kalvį lenciūgą, tegu padaro kliñgę.
5. grandinė, dedama nusikaltėliui ant kaklo; . klingis
4.
6. kalėjimas, areštinė, daboklė: Tankiausiai sodina už tai į klingę. Petrą uždarė dviem dienom į kliñgę už muštynes.
7. bėda, sunki padėtis: Jam dabar bus klingė. Ot Lipnickui klingė užėjo: karvė pastipo, arklys koją išsilaužė, o jis pats susirgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.