„Klibytuoti“ – senas, šnek. žodis, reiškiantis svyruoti, klibtelėti, netvirtai laikytis ant kojų (pvz., dėl silpnumo, apsvaigimo, netvirto pagrindo).
Pavyzdžiai:
1. Nuo alaus galva sukilo, klibytavo kaip kūdikis.
2. Senis klibytavo su lazda per ledą.
3. Pavargęs klibytavo link lovos.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.