klibykštis

Klibykštis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis klibantį, miklų, netvirtą žmogų (dažniausiai vaiką). Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu juokeliu ar panieka.

Pavyzdžiai:
1. Nebėk kaip klibykštis, ar matai, kad slidu?
2. Vaikas tik mokosi vaikščioti – dar toks klibykštis.
3. Neklausyk jo, jis visada buvo klibykštis ir netvirtas.

Sinonimai: miklius, netvirtuolis, kliba.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klibykstis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klibykštis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis klibantį, miklų, netvirtą žmogų (dažniausiai vaiką). Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu juokeliu ar panieka. Pavyzdžiai: 1. Nebėk kaip klibykštis, ar matai, kad slidu? 2. Vaikas tik mokosi vaikščioti – dar toks klibykštis. 3. Neklausyk jo, jis visada buvo klibykštis ir netvirtas. Sinonimai: miklius, netvirtuolis, kliba.