„Klibkojis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis klumpantį, netvirtai vaikštantį žmogų (dažniausiai dėl fizinio negalavimo, senatvės ar apsvaigimo). Gali būti vartojamas ir perkeltine prasme apie netvirtą, svyruojantį elgesį ar veiksmus.
Pavyzdžiai:
1. Po operacijos jis dar mėnesį buvo klibkojis.
2. Apsvaigęs vyras klibkojo gatve link namų.
3. Per tą krizę įmonė klibkojo nuo vienos problemos prie kitos. (perkeltinė prasmė)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.