Terminas „klibius“ reiškia klumpantį, miklų, netvirtą žemės plotą (pvz., pelkė, bala, purvas). Dažniausiai vartojamas metaforiškai apibūdinti sunkią, keblią situaciją ar įstrigimą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Praeiti per tą klibių po lietaus buvo neįmanoma.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Verslas įstrigo biurokratiniame klibyje.“
„Po skyrybų jis pasinėrė į depresijos klibių.“
Trumpai: „Klibius“ – fizinis ar metaforinis sunkumų / įstrigimo plotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.