klibikštenimas

Klibikštenimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškia netikslų, netvarkingą, nenuoseklų kalbėjimą ar rašymą, dažnai su painiais minties sūkuriais, pertekline informacija ar nesusijusiomis detalėmis.
Jis artimas reikšmėmis žodžiams "plepėjimas", "pūtimas", "nesąmonės".

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
"Vėl prasidėjo jo klibikštenimas apie politikus, ateitį ir senus kompiuterius – nieko nesupratau."
2. Rašytiniame tekste:
"Šis straipsnis – grynas klibikštenimas: faktų klaidos, mintys šokinėja, išvadų nėra."
3. Įvertinant kalbą:
"Vietoj aiškaus atsakymo girdėjau tik klibikštenimą."

Trumpai:
Tai – beprasmis, chaotiškas kalbėjimas/rašymas, kuris apsunkiną supratimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Klibikštenimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškia netikslų, netvarkingą, nenuoseklų kalbėjimą ar rašymą, dažnai su painiais minties sūkuriais, pertekline informacija ar nesusijusiomis detalėmis. Jis artimas reikšmėmis žodžiams "plepėjimas", "pūtimas", "nesąmonės". Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: "Vėl prasidėjo jo klibikštenimas apie politikus, ateitį ir senus kompiuterius – nieko nesupratau." 2. Rašytiniame tekste: "Šis straipsnis – grynas klibikštenimas: faktų klaidos, mintys šokinėja, išvadų nėra." 3. Įvertinant kalbą: "Vietoj aiškaus atsakymo girdėjau tik klibikštenimą." Trumpai: Tai – beprasmis, chaotiškas kalbėjimas/rašymas, kuris apsunkiną supratimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.