klèsterėti, -ėja (-ia), -ėjo. klestelėti:
1. [Senis] klesterėjo šalia manęs ant suolo. Vaikas klesterėjo į krėslą. Ligonis staiga klesterėjo ant kėdės ir apalpo.
2. Vaikas nuo pečiaus kad klesterėjo.
3. čiukštelėti, pliūptelėti. Važiuojant namo su šienu, kad klèsterėjo lietus, ėmė ir permerkė mus visai.
4. sujudėti, suplaventi: Pūsterėk, ir klèsterės lapas medžio.
5. pūstelėti: Klèstera vėjelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.