klerkėti

Klerkėti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai, varginančiai dirbti, kniboti, kapstytis (dažniausiai su smulkiais, nuobodžiais darbais).

Pavyzdžiai:
1. Visą dieną klerkėjau su ataskaitomis.
2. Nebeklerkėk su tomis smulkmenomis!
3. Jis klerkėjo taisydamas seną kompiuterį.

Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje (ypač vakarietiškuose Lietuvos dialektuose).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klerketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klerkėti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai, varginančiai dirbti, kniboti, kapstytis (dažniausiai su smulkiais, nuobodžiais darbais). Pavyzdžiai: 1. Visą dieną klerkėjau su ataskaitomis. 2. Nebeklerkėk su tomis smulkmenomis! 3. Jis klerkėjo taisydamas seną kompiuterį. Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje (ypač vakarietiškuose Lietuvos dialektuose).