klerkas

Klerkas – tai žodis, reiškiantis bažnytinį pareigūną arba dvasininką (ypač katalikiškąjį). Dažniausiai vartojamas istoriniame arba oficialiame kontekste.

Pagrindinės reikšmės:
1. Bažnytininkas – asmuo, turintis dvasinį laipsnį (pvz., kunigas, vikaras).
2. Katalikų dvasininkas – specifinis atskiriamasis terminas katalikų bažnyčioje.

Pavyzdžiai:
- Klerkas skaitė pamokslą bažnyčioje.
- Viduramžiais klerkai buvo vieni iš labiausiai išsilavinusių žmonių.
- Klerkų įtaka visuomenei buvo didelė.

Sinonimai: dvasininkas, bažnytininkas, kunigas, klebonas (priklausomai nuo konteksto).

Tarptautiniai žodžiai: klerkas

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klerkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klerkas – tai žodis, reiškiantis bažnytinį pareigūną arba dvasininką (ypač katalikiškąjį). Dažniausiai vartojamas istoriniame arba oficialiame kontekste. Pagrindinės reikšmės: 1. Bažnytininkas – asmuo, turintis dvasinį laipsnį (pvz., kunigas, vikaras). 2. Katalikų dvasininkas – specifinis atskiriamasis terminas katalikų bažnyčioje. Pavyzdžiai: - Klerkas skaitė pamokslą bažnyčioje. - Viduramžiais klerkai buvo vieni iš labiausiai išsilavinusių žmonių. - Klerkų įtaka visuomenei buvo didelė. Sinonimai: dvasininkas, bažnytininkas, kunigas, klebonas (priklausomai nuo konteksto).