„Klerkas“ – tai bažnytinės tarnystės pareigūnas, dažniausiai kunigas ar kitas asmuo, atliekantis religines funkcijas (pvz., maldos vedimas, sakramentų administravimas). Žodis kilęs iš lotynų kalbos clericus („dvasininkas“) ir gali reikšti:
1. Katalikų bažnyčioje – asmuo, įšventintas į tam tikrą dvasinį laipsnį (pvz., kunigas, vikaras, diakonas).
2. Plačiau – bet kuris religinis tarnautojas ar dvasininkas (pvz., protestantų pastorius, stačiatikių kunigas).
3. Istoriniame kontekste – asmuo, turintis raštingumo įgūdžius (viduramžiais dvasininkai dažnai buvo vieni iš nedaugelio raštingų žmonių).
Pavyzdžiai:
1. Klerkas atliko mišias ir pakvietė tikintiuosius prie komunijos.
2. Viduramžiais klerkas dažnai dirbo ir kronikininku, užrašinėdamas istorijos įvykius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.