Diakonas (gr. διάκονος – „tarnas“) – tai krikščioniškos bendruomenės (baznyčios) tarnas, kurio pagrindinės pareigos – praktinė pagalba ir socialinė globa.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinė pareigybė – žemesnysis klierikas (po vyskupo ir kunigo) Romos katalikų, stačiatikių, anglikonų ir kai kuriose protestantų bažnyčiose.
2. Tarnystės principas – simbolizuoja paslaugumą bendruomenei (pvz., talka vargšams, ligoniams).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Šv. Laurynas (III a.) – Romos katalikų diakonas, globojęs vargšus.
- Šiuolaikinis: Katalikų bažnyčioje diakonas gali krikštyti, vesti, skaityti Evangeliją, bet negali aukoti Mišių.
- Protestantų praktikoje: Dažnai – pasaulietis pagalbininkas, atsakingas už labdaros darbus (pvz., maisto padalijimas).
Trumpai: Diakonas – tai ir oficiali pareigybė, ir bendresnis paslaugumo bendruomenei simbolis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.