Klerka – tai senas žodis, reiškiantis bažnytinį pareigūną arba dvasininką (ypač žemesnio rango). Dažniausiai vartotas istoriniame kontekste.
Pavyzdžiai:
- „Vienuolyno klerkas rūpinosi rankraščiais.“
- „Viduramžiais klerkai buvo vieni iš nedaugelio raštingų žmonių.“
Sinonimai: dvasininkas, klebonas, bažnytininkas (priklausomai nuo konteksto).
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.