klengė

.
kléngė. klengė̃. kleñgė.

1. klingė 1: Lašinių durys, dešros kleñgė. Paspausk klengę, ir atsidarys. Mažas aš buvau, nė klengės da neatsiekiau. Nulaužė durų kléngę. Kad vasarą nedirbsi, žiemą svetimas klenges čiupinėsi (pas svetimus pašalpos ieškosi) . Kur buvęs, kur nebuvęs, kapt ir kapt už mūsų durų klengės (dažnai pas mus ateina, atsilanko) .

2. tokia ratų dalis: Klengė̃ pritvirtina rodiklį prie skieto.

3. du sukalti žemėje pagaliai, tarp kurių įkišama avies galva, jeigu ji nesiduoda ėriukams žįsti: Kišim avį į klengę, ir turės duotis žįsti ėriukams.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klenge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv