.
kléngė. klengė̃. kleñgė.
1. klingė 1: Lašinių durys, dešros kleñgė. Paspausk klengę, ir atsidarys. Mažas aš buvau, nė klengės da neatsiekiau. Nulaužė durų kléngę. Kad vasarą nedirbsi, žiemą svetimas klenges čiupinėsi (pas svetimus pašalpos ieškosi) . Kur buvęs, kur nebuvęs, kapt ir kapt už mūsų durų klengės (dažnai pas mus ateina, atsilanko) .
2. tokia ratų dalis: Klengė̃ pritvirtina rodiklį prie skieto.
3. du sukalti žemėje pagaliai, tarp kurių įkišama avies galva, jeigu ji nesiduoda ėriukams žįsti: Kišim avį į klengę, ir turės duotis žįsti ėriukams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.