„Klekinti“ – tai veiksmažodis, reiškiantis lėtai, sunkiai vaikščioti, vilktis, klampinti (dažniausiai apie seną, silpną žmogų ar sunkiai judantį gyvūną). Kilęs iš žodžio „kleketi“ (narplioti, šnekėti be reikalo), tačiau dabar vartojamas konkrečiai lėtam, nevikriam judėjimui apibūdinti.
Pavyzdžiai:
1. Senis klekino keliu, paremdamasis lazda.
2. Sužeista lapė klekino link miško.
3. Nuo pavargimo jis tik klekino, o ne ėjo.
Sinonimai: slankti, vilktis, drūskinti, lėtai judėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.