klekė

Klekė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, tvirtą, dažniausiai medinę lazda ar rąstą, naudojamą kaip smogiamąjį ginklą arba paprastą įrankį.

Pagrindinės reikšmės:
1. Ginklas – pvz., mušimui (kaip primityvi kuoka).
2. Įrankis – pvz., statybose ar ūkyje (kaušo kotas, pagalė).

Pavyzdžiai:
- „Senovėje klekėmis gindavosi nuo vilkų.“
- „Jis paėmė klekę ir sudaužė seną dėžę.“
- „Klebėtas“ (būdvardis) – apmuštas kleke.

Sinonimai: kuoka, drąska, buožė.
Pastaba: Dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje arba senesniuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kleke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klekė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, tvirtą, dažniausiai medinę lazda ar rąstą, naudojamą kaip smogiamąjį ginklą arba paprastą įrankį. Pagrindinės reikšmės: 1. Ginklas – pvz., mušimui (kaip primityvi kuoka). 2. Įrankis – pvz., statybose ar ūkyje (kaušo kotas, pagalė). Pavyzdžiai: - „Senovėje klekėmis gindavosi nuo vilkų.“ - „Jis paėmė klekę ir sudaužė seną dėžę.“ - „Klebėtas“ (būdvardis) – apmuštas kleke. Sinonimai: kuoka, drąska, buožė. Pastaba: Dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje arba senesniuose tekstuose.